MO

Gamta tradicinėje kultūroje. Modulis 2

Augalija tradicinėje kultūroje. Užduotis Nr. 3Išspręskite užduotį, lentelėje pasirinkdami atsakymą „Taip“ arba „Ne“.
6/8
1. Stebėdami augalus lietuviai spėdavo orus.
2. Dainose apdainuojama augalo lemtis: jis auga, žaliuoja, žydi, vaisius nokina, meta lapus ir vėl naujus pumpurus krauna.
3. Verba vadinamos nuolat žaliuojančios eglė ir pušis.
4. Senovės Lietuvoje Velykos – gamtos atbudimo šventė. Margučiai simbolizavo gyvybės atsiradimą – augalijos gimimą, žydėjimą.
5. Dainose medžiai įasmeninami: medis kaip žmogus, jaučia, kalba, turi rankeles – šakeles, lapelius – žodelius, šakneles – kojeles, viršūnėlę – galvelę, eina ir kitus tik žmogui būdingus veiksmus atlieka, apdainuojamas žmogaus ir augalo gyvenimo ryšys.
6. Kupolė (Rasos; Joninės), švenčiama birželio 24 d., yra pavasario žalumos šventė.
7. Jorė (Jurginės) švenčiama balandžio 23 d. Tai laikas, kai pakyla, suveši augmenija. Jore vadinti pievų žolynai, kuriuos rinkdavo šventės išvakarėse.
8. Dainose dažnai, daug ir įtaigiai kalbama apie šiuos medžius ir krūmus: liepą, ąžuolą, beržą, klevą, uosį, karklą, žilvitį, gluosnį, sedulą, eglę, pušį, kadagį, ievą, putiną, šermukšnį, epušę, radastą, erškėtį, alyvą, obelį, kriaušę, lazdyną, serbentą, avietę, vyšnią, kiek rečiau apie buką, skroblą, šaltekšnį, topolį, alksnį, agrastą, vynmedį ir kt.
9. Žolinė švenčiama rugpjūčio 15 d. Dar vadinama Marijos dangun ėmimo švente. Tądien žolynais puošiami pakelių, kaimų kryžiai, rūpintojėliai, nešamos šventinti kviečių, rugių ir kitų javų varpos, linai, daržovės, vaisiai, gėlių puokštės.
10. Augalija – tiek žolynas, gėlė, medis ar krūmas, tiek jų žiedas, mediena, šaka ar lapas, vaisius vertinti ne vien dėl jų tikrai plačios praktinės paskirties ir akivaizdžios naudos, bet ir dėl dvasinės reikšmės baltų pasaulėžiūroje.